- dvasas
- dvãsas sm. (4)
1. SD39 žr. dvasia 1: Pats dvasas tiek daugelio svieto, susirinkusio bažnyčioje, ir sveikus troškina žmonis Rp.
2. SD127, SD47 žr. dvasia 5: Dievas ... yra dvasu, kūno neturinčiu SPI91.
3. scom. uždusėlis, paliegėlis: Toks dvãsas prie darbo netinka Brt. Pūkščia kap dvãsas Brt.
◊ pìktas (nečỹstas) dvãsas velnias: Karalių vargina piktas dvasas SPI259. Ir tie, kuriuos lietė (aba vargino) dvasai nečystieji (aba velinai), ižgydyti buvo Ev.
Dictionary of the Lithuanian Language.